BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2010-09-09 14:23

Sekreteras su istorija

Į komentarus

Vieną dieną akis užkliuvo už internetinio skelbimo apie parduodamą senovišką sekreterą. Užkliuvo ir ten įklimpo. Prireikė man to sekretero nedelsiant. Nei aš kokia didelė senų daiktų žinovė, nei sekreterų mylėtoja. Bet jau po valandėlės stovėjau Vilniaus pakraštyje esančiame bute ir derėjomės. Derybos buvo skystos, nes jas gausiai atskiedžiau savo seiliojimusi, kaip mums šitas sekreteras tiktų į palėpę, kaip man bus lengva jį kiek paremontuoti.

Ta pačią diena sekreteras atvyko pas mus. Štai tokiame gražume.

O vakare atgavau gebėjimą mąstyti:

  • kaip aš ji atrestauruosiu, jei iki šiol žaidžiau su kur kas paprastesniais daiktais?
  • čia kas- kirvarpų žymės? Pagooglinam, kaip atrodo kirvarpos…- mamočki…
  • furnitūra išduoda, kad daiktas jaunesnis net už mane, tik turbūt nudrožtas- rupūs miltai, ką aš čia nusipirkau?
  • jėzusmarija, kam man iš vis reikalingas tas sekreteras?!

Po bemiegės nakties sunkiai slinkau į palėpę pas savo keistą pirkinį. Na, gal ne taip jau ir blogai… Kažko tokio jame yra…

Išploviau muilinu vandeniu, po to- boro rūgsties tirpalu (tipiška senų baldų dezinfekcija) ir ėmiausi apžiūros:

  • išknaibiau kirvarpų žymes- gyvybės nesimato. Atrodo, tai tik priešistorinių kirvarpų pėdsakai;
  • furnitūra aiškiai pakeista (apie 70-80 metus). O vat originalios vidinių stalčiukų rankenėlės ir kitos detalės leidžia spėti, kad daiktas pagamintas plius-minus 1940 m.;
  • sekreteras tikrai gerai įsipaišo mūsų palėpėje- ir naudos būtų, ir gražu…
  • tik reikia paremontuoti, o ir matosi, kad kažkoks peckelis (turbūt tas, kuris “pagerino” furnitūrą) nesėkmingai tamsino atskiras detales.

Liko tik vienas klausimas- ar sugebėsiu. Ech, reikia. Geriau jis tegul būna mano atnaujintas ir naudojamas, nei dulkėtų kur numestas. Apsisprendžiau. Ir jei tuo metu valstybinė Valdovų rūmų komisija su pinigų kapšais ir automatais būtų išdygus tarpdury, sekretero jiems nebūčiau atidavusi.

Po savaitėlės darbo (valymas, smulkus remontas, beicavimas, spalvos fiksavimas- galėsiu patarti konkrečiau, jei kam įdomu) turėjau tai, ką ir norėjau- baldelį, kurio dėka mūsų palėpėje tapo šilčiau.

O paskui atėjo mano vyresnėlė ir pasakė, kad tokia seniena jos palėpėje jai nereikalinga… Ir aš jį pardaviau (be jokio biznio)- nupirko žaibiškai. Veiksmas vyko užvakar. Ech.

Taip baigėsi pono Sekretero viešnagė mūsų namuose. Baldelis iškeliavo toliau. Senas geras daiktas su istorija, prie kurios ir mes truputį prisidėjome.

Štai ir vėl turiu tuščios vietos namuose ir laisvę fantazijai. Jaučiu, imsiuos perdaryti sūnaus kėdę, apklijuotą Muša Gundamo obrazėliais, kuri voliojasi be prasmės. Pažiūrėsim, kas išeis…

P.S. Tai kartu buvo ir pasiaiškinimas, kodėl iki šiol neparašiau secondhando temos tęsinio- turėjau darbelio. Bet tęsinys tikrai bus. Ir secondhandų, ir darbelių. :)

Patiko (0)

Rodyk draugams



Komentarai (17)

  •   linoreta
    2010-09-09 14:33

    Gražiai pavyko su tuo sekretuorium ar tai sekretieru, po perkūnais net neišrašau :DD Tavo vietoje vis tik sau jį būčiau pasilikusi, nes baldas labai tauriai atrodo.

  • Į palėpę kraustosi dukra- tai jai leidau nuspręsti (prieš tai kelias dienas pazyziau, kad pasiliktų šitą daiktą, bet ji nori naujo baldo…). Manau, nereikia užlaikyti nenaudojamų daiktų.
    Man patiko romantiška ir miela baldelio pirkėja- manau, ji tikrai jį naudos pagal paskirtį. Tai ir valio.

  • labai grazus daiktas,reikejo pasilikti…

  • Pasaulyje labai daug gražių daiktų. Nesiekiu turėti juos visus. :)

    Įdomu tai, kad sulaukiau pirkėjos iš… Nairobio. Lietuvaitė, ilgą laiką gyvenus Kenijoje, kaip tik grįžinėjo namo. Nairobyje ir užmatė mano ką tik įdėta skelbimą. Atsigavus po kelionės atlėkė pas mus. Ir jei iki tol dar svarsčiau- parduoti/neparduoti, tai ją sutikus apsiraminau. :) Aš būčiau įkalbinėjus savo vaiką susitaikyti su šiuo sekreteru, o ji iškart pasakė- perku sau, o ne vyrui ar vaikams. Turbūt tam sekreterui tiesiog lemta buvo pas mus tik užsukti :).

    Beje, lauktuvių gavau kavos iš Kenijos. :) Tai negaliu sakyti, kad “biznio” nepadariau- gavau puikios kavos ir minčių pamąstymui. :)

  • Svajonių daiktas :) nepatekęs į tavo namus, turbūt nebūtų sulaukęs dabartinės šeimininkės :)

  •   sava
    2010-09-09 23:49

    Myliu tokius daiktus:))) Savo namuose neturiu nei vieno naujo baldo, visi is kazkur surasti, parvezti, paremontuoti ir tape mylimi. Kas is tu nauju baldu - tik drozliu ploksciu kruva. Jokios silumos, jokio jaukumo, jokios istorijos….. Iki begalybes gali prisifantazuot kas vyko prie to stalo, ar kas sedejo ant tos kedes…..ech….
    Kiekvienas toks daiktas randa savo tikra seimininka, saunu, kad ir sitam sekreterui pasiseke:))

  • Net nežinojau tokio žodžio sekreteras iki šiol. Bet tokie daiktai man nerealiai patinka ir kažin ar tikrai svarbu ar jis pagamintas vakar ar prieš šimtą metų, svarbu kaip jis atrodo dabar.

  • Dėl senumo- irgi pritarčiau. Žinovai mušasi, kas yra tikras antikvariatas- ar 50 m. senumo daiktai, ar tik 100 m. Ar išlaikytas kažkoks stilius, ar tik disneylendas. O man didelio skirtumo nėra. Svarbu, ar pats daiktas “prilimpa”.

    Patinka daiktai su istorija, tik jie kaprizingesni, nei “drožlių plokščių krūva”. Juos sunkiau priderinti, ir prisiderinti prie jų irgi. Gerai, jei pavyksta atrasti “savus”. :) Neturiu nieko prieš šiuolaikinius baldus- patys tarp tokių ir gyvenam. Tik smagu tarp tų šviežių ir tvarkingų turėti kokį “baldą-chuliganą”. :)

  • Ai, prie to atrodymo tai pridedu dar, kad labai prisideda madžiaga iš ko padaryta - matosi, kad tai tikras natūralus medis, o ne drožlės, o medis dvelkia šiluma.

  • Graži istorija…Manau su laiminga pabaiga ;-)
    Nereikia prisirišt prie daiktų..
    Suradao naują šeimininkę ir valio..
    Suprantu tavo dukrą-jaunus žmones antikvariniai daiktai gali gerokai slėgt..
    Net aš turbūt dar nesu tokia sena-man jie irgi vis dar per sunkūs..:)

  • Vat vat, svetima. Dukra panašiai ir pasakė- pažiūrėti gražu, bet ne man. Jaučiu, ji nori daikto, ant kurio galėtų susikelti kojas, užsiklijuoti kokį lipdinuką ar po stalviršiu prilipdyti gumą. Ir negali gi uždraust. :)

  •   Atene
    2010-10-09 16:29

    Biznis buvo. Dirbant gauta išmintis ir ši smagi istorija, kuria galima dalintis:)

  •   Arklys
    2010-10-17 16:57

    Grazi istorija…

    Beje, ar cia ne Jusu sekreteras parduodamas:

    http://www.skelbiu.lt/skelbimai/sekreteras-9501997.html

    Labai jau panasus…

  • Man atrodo- tas pats. Tik kaina tai 35 proc. užkelta. Mat kaip įdomiai…

  •   Arklys
    2010-10-18 12:03

    As ieskojau dukrai panasaus daikto ir uztikau tos moters skelbima. Kaip supratau, mergina su seima isvyksta gyventi i Prancuzija ir issiparduoda savo baldus. Blasko likimas ja po pasauli…

    O prie to sekretero butu buve idomu prikabinti koki maza siustuveli ir per GPS stebeti jo judejima. Kazin kur jis nukeliaus toliau?…

    Geros dienos ir savaites visiems!

  •   neringa
    2012-11-24 19:22

    Labai pikiai padirbėjai..

    Labai būtų įdomu darbo procesas, nes pati bandysiu sekreterą atgaivinti

  • Ačiū! Toks ir procesas: valymas, dezinfekavimas, lako nuėmimas, beicavimas ir lakavimas…

Rašyk komentarą