BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2012-05-07 12:57

Pastarnokų sriubos diena

Į komentarus

O buvo taip.

Iš viešnagės pas sesę Danijoje turėjome grįžti dviem lėktuvais: Aalborgas-Kopenhaga ir Kopenhaga-Vilnius.
Iki Aalborgo mus atvairavo sesė. Čia dar užsukome pas jos geriausius draugus Andrių ir Vilmą. Ir ten- o stebukle- Rojus sukirto visą lėkštę pastarnokų sriubos! Gal įkvėpė didelė kompanija ir geras pavyzdys (draugai irgi turi tris vaikučius), o gal žvaigždės taip susidėliojo. Bet įvykis neeilinis, tai jau tada turėjau suprasti, kad diena bus ypatinga…
Juokas juokais, bet Aalborgo oro uoste sužinome, kad mūsų lėktuvas sugedo, todėl teks palaukti kelias valandėles. Aišku, kad į Vilniaus lėktuvą persėsti nebespėsime. Rojus puola į paniką.
Atsiimame maisto kuponus (mūsų ketvertukui viso gavosi netoli 600 kronų…) ir einame į restoranėlį aptarti tolesnių planų. Po puikiosios Vilmos sriubos nesam alkani, tai apsiribojame užkandžiais. Kalnas hotdogų, bulvyčių ir nachos su guacamole Rojaus ašaras nusausina, bet vaikas liūdi. Salomėja irgi sunerimus. Tik Elena laikosi puikiai ir padeda man drąsinti mažius: “Čia gi nuotykis! Smagu!”
Suskaičiuoju likusius kuponus ir iškilmingai paskelbiu: “Liko dar beveik 400 kronų. Kam saldainių? “
Vaikai apakę: “Už visus?”.
O kur gi daugiau tuos kuponus dėti? “Už visus!”- sakau ir stebiu vaizdą.
Laimė, šventė ir džiaugsmas! Oro uostas prisipildo maniškių cypavimų ir šūkaliojimų. Matau, kaip “gurmanai” apsikrauna kalnu guminukų, šokoladais, ledais. Jų matematiniai sugebėjimai pasiekia aukštumas- vos ne krona į kroną kuponais jie atsiskaito pardavėjai.
Manau, į “10 must do things before you die” sąrašą privaloma įtraukti punktą: “Duokite vaikams 200 litų saldainiams.”
Tai buvo reginys…
“Na, Rojau, Salomėja, ar pagerėjo gyvenimas?”
“O taip!”- švyti mažiai. Bet Rojus vėl suklusta: “O ką mes veiksime Kopenhagoje naktį?”
Čia nuotykis tęsiasi. Atskrendame apie vidurnaktį. Kopenhagos oro uostas tuščias, tamsus, keistas… Lyg netikras. Panašus į ištuštėjusią filmavimo aikštelę- lyg aktoriai ir statistai būtų baigę darbą, palikę rekvizitą ir išėję namo. Nukeliaujam prie SAS atstovų. Moterys mums įteikia viešbučio vaučerį ir siūlo iki jo pavažiuoti traukiniu: “Tik pora stotelių”.
“Ponios, “- šypsausi,- “turiu tris vaikus ir du lagaminus. Vidurnaktis. Gal paieškokime kitos išeities.”
Gauname nemokamą taksi.
Viešbutyje mums įteikia raktus nuo liukso kambario (gi mes keturiese). Dar pasiūlo nemokamus naktipiečius tuščiame viešbučio restorane (virtuvės šefas tai priima kaip asmeninį iššūkį ir žaibiškai išpildo mūsų pageidavimus). Kambaryje puse nakties plepame, žiūrime filmus, valgome pačius nesveikiausius pasaulyje saldainius, kol nuvargę visi užmiegame. Ryte karališki pusryčiai ir vėl paslaugus taksi iki oro uosto.
Kalnas kuo geriausių įspūdžių makaulėse ir maišas saldainių namuose. Štai taip atrodo SAS klientų servisas.
Maniškiai sužavėti ir norėtų dar. Dar nuotykių, vėluojančių lėktuvų, dar viešbučių, dar saldainių ir dar tos ypatingos Vilmos pastarnokų sriubos, nuo kurios gi viskas ir prasidėjo… :)

Patiko (23)

Rodyk draugams



Komentarai (7)

  • Nuotykiai fantastiški. Svarbiausia teigiamas požiūris. Ui, pagalvojau, kas būtų, jei taip būtų mano žmonai atsitikę. Bet aš vis galvoju, kas čia per daržovė pasternokas. Reiks pažiūrėti parduotuvėje.

  • Aš irgi grįžus pasitikrinau internete, kas ten per pastarnokas. :) Pasirodo, kažkada seniai seniai ragautas buvo, bet kad iš jo su kariu tokia skani sriuba gaunasi- nesitikėjau.
    Aha, nuotykių tai daugybė, tik spėk registruoti… :)

  • Šauniai, smagiai aprašei, ir gana įdomu. O įdomiausia - kaip kultūringai danai aptarnauja, kai keleiviams (o jūsų 4) nemalonumai. Štai tokiame pasaulyje pagyventi, nors Lietuvoje, žinoma geriausia. Įdomiai vaikai įvertina situaciją - kad dar vėluotu lėktuvas.

  •   Vida
    2012-05-09 15:57

    tais senais senais laikais , kai mūsų sesė buvo maža, o brolis jau labai didelis (5 ar 6 metų)ir naujametinę naktį jis jau nemiegojo, mūsų namuose vyko panašus stebuklas. Sūnus vaikščiojo aplink eglutę ir galėjo nusikirpti saldainius. “dar galima,- galima”, “dar galima,- galima” “dar galima,- galima”, jau matom su vyru, kad gal ….nenori, bet mudu - vis dar galima.
    Kaip viskas baigėsi, jau atmintis nesiekia, bet panašu, kad saldainiai baigėsi ant eglutės.
    Dabar jau suaugusiam, tai vienas iš šviesiausių prisiminimų.
    Reikia vis dėl to vaikams tų 200Lt vieną kart gyvenime :-)

  • Aldai, ačiū! Lietuvoje irgi visko gi nutinka gero. Vat, tame mūsų susuktame filmuke (kur esu įdėjus)- kokie miestai gražūs, kokie žmonės atsipalaidavę ir viskuo patenkinti, ir šiaip viskas puikiai.

    Vida, įsivaizduoju, koks įspūdis vaikui, ir dar- Naujametinę naktį. :)

  • Sužavėjo

  • Ale, nerandu parduotuvėje pastarnokų. Gal ne sezonas?

Rašyk komentarą