BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2012-05-22 12:48

Ne raketų mokslininkės karjeros pabaiga

Į komentarus

Nuvairavau savo Hondą techninei apžiūrai. Meistras ilgai neužtruko.

- Dešinys gabaritas neveikia, reikės lemputę pakeisti.

- Gerai. Pasikeisiu. Neturėtų būti sudėtinga…- žvilgteliu į žibintą ir mintyse primetu, kaip atidarius variklio gaubtą galėčiau tą lemputę nesunkiai pasiekti.

- Baikit juokus- pakeis bet kuris vyras, va, aš pakeisčiau, jei lemputė po ranka būtų. Jau jūs tai rankų nesitepkit,- meistras nuoširdžiai susirūpino.

Gaunu apžiūros lipduką ir be lemputės. (Brolio, kuriam apie tai pasigyriau, reakcija: “Ot gerai moterims…”).

Reikalas sutvarkytas, lipdukas gražus. Bet vat nedžiugina. Nedžiugina, ir viskas.

Kiek prisimenu savo savarankišką gyvenimą, tiek “tepliojuosi rankas”. Aš glaistau, dažau, sandarinu, impregnuoju. Moku surinkti baldus, iškloti kiliminę dangą, sudėti plintusus. Visų galų meistro kvalifikacijos viršūnę pasiekiau praeitą rudenį, kai užsikeberiojus ant namo stogo apžiūrėjau alsuoklių išvadus ir sukūriau super planą, kaip apšiltinti probleminę vėdinimo šachtą…

Moku daug. Bet vat nedžiugina. Nedžiugina, ir viskas.

Man visada patiko darbeliai su polėkiu- kažką padailinti namuose, kokį baldelį prikelti antram gyvenimui, ką nupaišyti ar nulipdyti. Patiko kūryba. Nuo to kažkada ir pradėjau. Tačiau vis atsirasdavo sudėtingesnių darbų, kur kūryba net nekvepėjo. Ir juos dariau, nes čia gi ne raketų mokslas, tai kam gaišti ir išlaidauti kviečiant meistrus? Dabar galvoju, gal tikrai pernelyg daug nitrolako savo gyvenime prisiuosčiau,  kad tokios mintys kilo..

Tiesa, už tuos darbelius esu sulaukus nemažai pagyrų ir padėkų. Bet vat šiandien tai nedžiugina. Nedžiugina, ir viskas.

Baigiu. Daugiau jokių žaidimų jurgelį-meistrelį. Jokių sutepliotų rankų. Darau ryškiai raudoną manikiūrą ir įsijaučiu- esu silpna, priklausoma, išlepusi moteris, kuri staiga užmiršo, kaip atidaryti kapotą ir pradėjo painioti reples su atsuktuvu.

Bet kažko trūksta. Trūksta, ir viskas.

Gal vis dėlto iki pilnos laimės reikėtų pasikeisti tą gabarito lemputę? Ir tada jau tikrai tikrai baigiu…

Patiko (24)

Rodyk draugams



Komentarai (18)

  •   Pilkuma
    2012-05-22 14:15

    Privertė taip nuoširdžiai nusišypsoti :)

  • Taip gyvenimiška. Atrodo, galėtų ir kiti padaryti tą patį, bet ėch, aš ir pati galiu. Ir dabar.

  • Tikrai taip.. Kai supranti, kad viską gali pati, kaip ir neblogai, eini ir darai, kapotus kilnoji, bet kiek gi galima?.. Norisi ir silpnumo, ir mažumo, ir nekvaršinti galvos lemputėm. Taip.. Aną dieną kažkurią keikiausi, kai padangas servisiuke keičiau, viena, po to jas nusivežusi sutampiau į garažą, sunkios kaip bulvių maišai, kai reikia gražiai sudėlioti į kampą. Bet po to, kai gulėjau ištiesusi kojas su vyno taure, pagalvojau “o va kaip, va”. Ir nieko, nepasiutau. Bet po to “biškelį” pagailėjau savęs, galvojau, o velniop man to reikėjo.. :)

  • Na labai pazistama kazkaip viskas.
    Man karta toks auges gruzinas sake “Lietuvos moterys stiprios, jos ir vaikus augina ir pinigus uzdirba” sake pas juos garbes reikalas vyrui seima islaikyti. Na zinia pasakojimai nuo darbu kartais labai skiriasi. Nezinau ka jis sakytu jei kada tokia i tave panasia moteri sutiks…
    beje as ir tokia biski i tave panasi tuom :) kam kazka kviesti jei ir pati galiu. Tiesa zygdarbiai datr mazi, taciau gyvenimas manau pades patobuleti :) As vat bejokiu skrupulu galiu duru spynos sirdele pakeisti, unitazo bakeli pasitvarkyti :) antena litavau :) Tai kai suzinojo kolegos paklause ar man is vis vyras reikalingas? :D :) O kitos vat sugeba buti gleznos ir nieko nesuprantancios.

  •   Rasa
    2012-05-23 00:41

    Tai nedžiugina tai, kad galime viską pačios? Sutinku. Žymiai (daug daug labiau) džiugintų jei visus aprašytus straipsnyje ir komentaruose darbus atliktų kažkas kitas. Neprašytas ir nevaromas. Su meile ir atsidavimu. Todėl didieji menedžeriai, kurie moka suorganizuoti viską taip, kad padarytų kiti, uždirba daug daug daugiau nei viską galintis auksarankis darbininkas. Bet ir straipsnių jie nemokamuose portaluose nerašo. Kam vargt už dyka? Gi tam yra moterys, kurioms po visų nuveiktų darbų dar ir rašyti norisi. Galima iš to, tik jų draugių skaitomo blogo, ir minčių pasivogti. O kam galvoti pačiam?

  • Žodž, moteros, supratote mane teisingai :). Man tokia situacija ir linksma, ir graudi, ir be galo buitiškai filosofiška. :)
    Kažkuriame bloge esu perskaičius mintį, kad niekas taip nepakelia pasitikėjimo savimi, kaip žinojimas, kad neturi į ką atsiremti. Aš vis dar turiu į ką atsiremti- aplink daug draugų ir gerų žmonių. Tai dar galiu apsieiti be to beribio pasitikėjimo savim, ir ačiū D. :)
    Rasa, geriau pati nebūčiau parašius. Tik, drauge miela, kodėl visos mūsų kalbos finale susiveda į meilę ir pinigus? :))))

  •   Rasa
    2012-05-23 09:46

    Tai turbūt dėl to, kad daugiau nėra apie ką kalbėti. Tai svarbūs dalykai. Gyveni dėl vieno iš jų naudodamas kitą. Tik svarbu nesusipainioti.

  • Pasirodo, net į retorinius klausimus verta laukti atsakymų. 10 balų, Rasa. ;)

  •   svetima
    2012-05-23 12:53

    Šitas įrašas privertė gerai pamąstyt…Ir vis gi neatgaminau tokių faktų, kad būčiau keitus automobilio lemputę ar kažką glaisčius ar dažius..Ir ne dėl to, kad būčiau kokia tai nesavaraniška ar bijočiau rankas teptis ir manikiūrą sugadint..Tiesiog tokių dalykų nemoku ir neturiu laiko, o gal ir noro mokėt:)…Tiesa labai greitai suorganizuoju kas tai padarytų-ir nebūtinai tai turi būt nuosavas vyras-kaip tik būtent jis tai daro retai..

  •   jura(tė)
    2012-05-23 15:36

    Vakar vakare norejau paskaityti knygą…bet įlindau į tavo puslapius…neturiu aš tų nuojautų, bet jaučiu, kažkas pas tave kardinaliai kitaip: kažkoks optimizmas su sarkazmu…Supratau.Neužjautinėsiu.Būna . Tikriausiai šeimos formulėj atsirado nežinomasis (šių formulių mokykloje mūsų nemokė…siaube- aš nepamenu matematikės pavardės!…)
    Užtat lemputę mašinoj pasikeistum, o aš vis dar neišdrįstu apsukti automobilio kieme ir pradėt važinėti…Gal todėl , kad formulėje” vis dar yra iš ko traukti šaknį”(suvulgarinau:-)

  •   Ieva
    2012-05-23 15:57

    Jums reikia vyro :)

  • Neatsisakyk “ligų” - jų buvo, yra ir bus. Bet nuoseklumas - kad palaipsniui jų mažėtų, kol beliks tik pažaidimas. Skaitau Ievą, kad reikia vyro. Nejaugi jo nėra, tokiai puikiai moteriai, tikrai Ladymadonnai.

  • Baikit gal, a? :D Kaip gerai, kad čia mano blogas, tai galiu pati nuspręsti, kiek ir ko rašyti. :)

    jura(tė)- užuojauta jau būtų pavėluota, bet vis vien ačiū. Dabar gal jau galima ir sveikinti… :) (mokytoja, beje, Roma Greičiūtė ;), labai gera mokytoja).

    Ir jei jau kažkam kliūna ta lemputė, tai galiu pasakyti, kad jos pati nekeisiu. Iš principo. Ir ne tik. :)

  •   Rasa
    2012-05-23 21:25

    Kodėl baigti? Man atrodo, kad smagiausia dalis diskusijos. Gi turbūt ne dėl standartinės programinės įrangos yra komentarų skiltis? (čia irgi retorinis klausimas)

  •   jūra(tė)
    2012-05-24 10:31

    Ačiū! Išgydei nuo amnezijos…Greičiūtė…O mokytoja gera toms, kas pirmūūūūūūnės.Jos gyvenime irgi , matau, ne paskutinės. Patinka vieną kartą metuose kažką tau parašyti.Sėkmės…Po mėnesiuko skrendu į Islandiją kitos klasiokės Jūratės aplankyti. Padėkosiu, kad parodė tavo blogą. Įdomu… ir iki…

  • jūra(te), oho, aš irgi į Islandiją noriu! Gėda pasakyti- viena iš mano kuruojamų šalių yra Islandija, o aš ten dar nebuvus :). Jei ką… :) Jūratei šilčiausi linkėjimai! :)

    Rasa, iki šiol esu ištrynus tik du komentarus, ir tuos netyčia- valiau spamą, užsisvajojau… Ką tik specialiai pažiūrėjau per komentarų moderavimą- blogas turi 1087 komentarus. Oho. Super! Ta smagioji dalis mano bloge tikrai nemenka…

  • Eee, aš bandžiau kelis kartus pasikeisti lemputę, bet ten taip užkišta pas mane mašinoje, taip kad vežu į servisą :)

  • O aš pasikeičiau. Nai nai nai… :)

Rašyk komentarą