BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

2012-05-03 12:28

Kai labai labai reikia

Į komentarus
Kelionė pas sesę į Thistedą buvo suplanuota seniai, tačiau kai išvykimo dieną pabandžiau darbinį režimą perjungti į atostoginį- perjungimo svirtelė ėmė trūkčioti ir ožiuotis. Keistas jausmas.
Turbūt panašiai jaustųsi voverė, kuri, ilgą laiką bėgus ratuku, staiga būtų paleista į laisvę.
Jau pirmą atostogų dieną visą mano “ūkį”- tris atžalas- perėmė rūpestingi padėjėjai. Trijulė buvo išniurkyta, išmyluota ir apšokinėta tėvų, sesės ir brolio šeimų. Ir aš po truputį pradėjau sau leisti atsipalaiduoti…
Savaitė atostogų nėra daug, bet laiko pakankamai, kad užklystų mintys apie praėjusius metus, jų patirtį ir pamokas.
Liaudyje sklando istorijos apie neįtikėtinus žmonių sugebėjimus ekstrinėse situacijose. Ūmai pasijutau kaip ta bobutė, kuri iš degančio namo išnešė savo pasoginę skrynią su visu gėriu, sveriančią dešimteriopai daugiau, nei ji pati. Susirinkę smalsuoliai kraipo galvas: “Bobule, KAIP tu tą skrynią panešei?”. “Nežinau,- sako ji,- išnešiau, ir viskas, nes taip reikėjo”.
Žiuriu į savo turtą- vaikus. Visi trys sveiki, gražūs, linksmi ir, manrods, laimingi… Jaučiuosi galiūne. Tik labai pavargusia. Šią savaitę galiu sau tai leisti…
O paskui susiimsiu, ir vėl viskas bus puiku. Kai tikrai labai labai reikia ir labai labai nori,  tai viskas įvyksta.
O kažkas galvojo, kad mane užteks tik papūsti, ir aš keberiokšt. Cha.
Žmonės kaip tie  arbatos pakeliai- iš pažiūros gal neypatingi, bet jų tikrosios savybės atsiskleidžia tik tada, kai yra įmetami į verdantį vandenį.
_____________
Grįždami su vaikais į Lietuvą susidėliojame planus ateičiai: dar šį pavasarį turėsime daržą ir gėlyną savo miniatiūriniame balkone. Vasarą laukia žygis su palapinėm. O kitąmet, kai Salomėjai bus bent penkeri,  visi keturi skrendam į kokią tolimą kelionę - Singapūras? Japonija? JAV? Filipinai?
Net nesuku galvos, kaip aš tai padarysiu viena su trim vaikais ir be milijono kišenėje. Vat kai grįšim iš tos kelionės, galės visi stebėtis- KAIP? O aš atsakysiu: “Nežinau. Padarėme, ir viskas, nes taip reikėjo”.

Patiko (24)

Rodyk draugams



Komentarai (7)

  •   svetima
    2012-05-03 12:41

    Kaip gražu:) Šiandien skaitau “Žmonių” žurnalą-tema apie mamas, kurios gali viską …Galėtų čia būti ir tavo istorija ;-)

  • Geros kelionės į Singapūrą, Japonija ir t.t. :)) Fotoaparato nepamiršk pasiimti :)

  • Ačiū! Gerai, kad priminei- iki kelionės reikės dar ir fotoaparatą gerą nusipirkti. Ai, milijonas plius, milijonas minus…

  • Laikykis! Kartais sveika į save pažvelgti iš šono, prisėdus ant kelmelio. Ir suvesti taškus, ir balansą. O planus projektuoti - tai labai sveika. V.ž. viskas su tavim gerai, esi sveika. :) Kita prasme.

  • Svetima, nežinau nei vienos mamos, kuri labai norėtų pagarsėti tuo, kad viską gali. Aš ir mielai su kažkuo tuo “viskuo” pasidalinsiu, kada nors :).

    Subjektyvi, ačiū. Viskas yra gerai, o bus dar geriau. Vat turiu kažkokią vidinę nuojautą, kad ateitis bus ypatinga… :)

  •   Juka
    2012-05-04 21:07

    Ladymadonna, labai grazi metafora tie arbatos pakeliai…Jie buna popieriniai, sintetiniai, dar kazikokie, o buna arbata, ipakuota i silka…I silka beria tik auksciausios kokybes arbata. Labai reta, svelnia, surinkta rankomis…Ne kiekvienas ja gali ipirkti…Bet uztai jos skonis…Ir stiprumas…Tikrai zinau, kad yra kazkas, kas butent tokios arbatos ir iesko. Patikek:)

  • Juka, dėkui, žinau, kad yra. Pati irgi tokia esu turbūt- belekuo nebesigundau. :) Vat, gaunasi, kad patirtis ir sunkumai mus išlepina. :)) Oi, prisifilosofuosim… :)))

Rašyk komentarą